Šilumos ir elektros energijos gamyba vienu metu, kuri yra vadinama kogeneracija, leidžia panaudoti turimą kurą labai efektyviai. Dėl to vis daugiau gyventojų ir verslų ieško galimybių įsirengti tokias kogeneracines elektrines. Tai ypač aktualu augančioms įmonėms, kuriose didėja energijos poreikiai, ir kurios siekia tvarios plėtros.
Palyginimui, vertinant elektros gamybos efektyvumą ir šilumos gamybos efektyvumą kartu, nedidelės kogeneracinės elektrinės efektyvumas gali siekti iki 90 proc., kai tuo tarpu įprastose kondensacinėse elektrinėse naudingai sunaudojama tik trečdalis kuro.
Kogeneracija ne tik padeda naudoti kurą efektyviai ir taupyti sąnaudas, bet turi ir daugiau šiuolaikiniame pasaulyje labai vertinamų pranašumų. Kogeneracija dėl efektyvesnio kuro naudojimo leidžia mažiau teršti aplinką šalinamais degimo produktais, taip pat sudaro galimybes naudoti turimą vietinį kurą – biomasę, pramoninės, žemės ūkio ar buitines atliekas. Tai savo ruožtu mažina šalies energetinę priklausomybę nuo įvežtinio kuro, ko yra siekiama visomis įmanomomis priemonėmis.
Kogeneracija gali būti vykdoma garo, dujų turbinose, kombinuoto ciklo jėgainėse, vidaus degimo varikliuose ir kt. Pasaulyje šiuo metu bene populiariausios ir yra garo turbinos (seniausiai paplitęs kogeneracinis įrenginys), dujų turbinos (pastaraisiais metais išpopuliarėjęs kogeneracijos įrengimų tipas), kombinuoto ciklo jėgainės (garo ir dujų turbinų kombinacija) bei vidaus degimo (stūmokliniai) varikliai (vienas populiariausių kogeneracinių įrenginių tipų naudojamų elektros ir šilumos gamybai pramonės įmonėse, miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemose, ligoninėse, prekybos centruose bei kituose viešosios paskirties pastatuose). Šalia šių egzistuoja ir kitos kogeneracijos technologijos, pavyzdžiui, stirlingo varikliai, mikroturbinos, kuro elementai bei kitos. Tiesa, pastarosios technologijos dar yra vystymo stadijoje, tad kol kas gana brangios ir Lietuvos rinkai dar nesiūlomos.