Toliau seka įvadas. Visiems rašantiems bet kokį mokslinį rašto darbą, nėra aišku ką reikia rašyti šioje skiltyje. Įvadas, tai svarbi rašto dalis apibūdinanti apie ką bus rašto darbas. Šioje dalyje aprašome darbo problemą, tikslus, išsikeliame uždavinius. Kadangi referatas yra aprašomojo tipo rašto darbas, o ne tiriamasis, tai tikslas yra vienas sužinoti apie vieną ar kitą problemą daugiau žinių. Šioje dalyje nereikia pernelyg persistengti.
Tuomet ateina pagrindinė referato dalis. Kaip rašyti referatą daugmaž yra aišku tuomet, kai papasakojama apie pagrindinę dalį. Tai čia tiesiog reikia iš atrastos literatūrinės informacijos ar pasitelkus kitus šaltinius dėstyti žinias. Geriausia jeigu tai yra savais žodžiais, remiantis kokiu nors autorių. Geriausia skelbiant teiginį jį pagrįsti citata. Bendrai, pagrindinė dalis turi būti aiškiai suprantama ir logiška. Reikia rašymo struktūros, kurioje būtų ir daromos išvados. Pats referatas turi sietis su tikslu, tik taip jis įgaus prasmę. Taip pat ši dalis yra išskaidoma į 3 pogrindžius pagal svarbą. Pagrindinė referato dalis sudaro apie 15—20 lapų. Bet vadovas nusprendžia pats, kokios apimties tai turėtų būti referatas.
Toliau seka išvados, kurios reikalingos apibendrinti visą referatą. Rašto darbą yra lengviau apibendrinti, kai jo pagrindinėje dalyje yra jau pateiktos išvados, reikia tik jas susmulkinti. Referato išvadose nurodoma kas yra išmoksta rašant šį darbą, sužinota naujo. Įrodoma ar iškeltas referato tikslas yra pasiektas.
Galiausiai lieka literatūra ir priedai, tai pastaroji reikalinga jeigu yra kokie nors paveikslėliai ar lentelės, papildoma medžiaga. O literatūros šaltinių dalyje yra nurodomi šaltiniai, kuriais buvo remtasi rašant šį darbą. Paprastai referatui užtenka ir 5—10 šaltinių.
Taigi, štai kaip reikia rašyti referatą ir kokia yra jo struktūra. Svarbu išsirinkti įdomią temą, kuri suteiktų žinių ar praplėstų informaciją. Ir tikimės, kad dabar žinote kaip rašyti referatą ir daugiau neturėsite vargo jį rašant.