Bakalauro studijos yra pirmoji studijų pakopa, kurios kursai orientuoti į universalų universitetinį išsilavinimą, teorinį pasirengimą ir aukščiausio lygio profesinę kompetenciją. Bakalauro laipsnis yra pirmoji kvalifikacija, patvirtinanti universitetinį išsilavinimą.Bakalauro laipsnis įgyjamas studijuojant pirmoje studijų pakopoje pagal universiteto studijų planą. Bakalauro kursas suskirstytas į 240 kreditų. Nuolatinės studijos trunka 4 metus, o ištęstinės – 5,5-6 metus. Tyrimas baigiamas bakalauro darbu. Baigus studijas bus suteikiamas gretutinės krypties (šakos) bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Vientisosios studijos – tai tęstinumu susietos pirmosios ir antrosios pakopų universitetinės studijos. Baigus šias studijas įgyjamas kvalifikacinis magistro laipsnis. Vientisųjų studijų apimtis 300 kreditų, studijų trukmė – 5 metai. Toliau studijas galima tęsti doktorantūroje.
Studijuoti Lietuvoje ar užsienyje?
Studijų Lietuvos universitete metu turėsite daug galimybių studijuoti užsienyje. Pradėkime nuo to, kad per vieną, du, tris ar net keturis semestrus – kiek leidžia studijų planas – galėsi studijuoti pasaulio svajonių universitete. Erasmus stipendija suteiks galimybę studijuoti Europos universitetuose, o dvišalės sutartys ir kiti projektai – keliauti toli už Europos ribų (Kinija, Japonija, Australija, JAV ir kt.). Taip pat tarptautinės patirties galite įgyti stažuodamiesi užsienio organizacijose: privaloma-studijų laikotarpiu, savanoriška-net kiekvieną studijų vasarą. Taip pat rasite įvairių vasaros mokyklų ir dalyvausite seniausios Europoje universitetų grupės COIMBRA ar klasikinės Europos universitetų grupės ARQUS veikloje. Daugiau informacijos rasite tarptautinių santykių puslapyje. Apsispręsti, kur studijuoti – ne vienam vyresniųjų klasių moksleiviui šie žodžiai skamba kaip kankinamai neįveikiama užduotis. Tėvai ir mokytojai ragina galvoti, ką ir kur nori mokytis, studijuoti ar dirbti, o internetas mirga marga nuo sėkmės istorijų – tiesa, dažnai tai yra žmonės, kurie užsiima kuo nors visiškai svetimu jų aukštojoje mokykloje įgytam išsilavinimui ar kurie išvis nusprendė po mokyklos baigimo nebevargti švietimo sistemoje. Tačiau tokių žmonių – mažuma arba, kaip įprasta sakyti, vienetai. Daugumai, norint rasti tenkinantį darbą, įgyti žinių, ugdyti savo gebėjimus, reikia pratęsti mokymąsi ir po mokyklos. Tik kaip ieškoti atsakymo į klausimą: kur ir ką mokytis?
Norint pasiekti sėkmingą karjerą (nesvarbu, ar tai būtų teisininko, mechaniko, inžinieriaus, gydytojo ar literatūros kritiko kelias), pirmiausia reikia pasirinkti tai, kas tau patinka ir sekasi
Ar žinote, kad yra sėkmingas žmogus, galintis dirbti, kas jam nepatinka ir nesiseka?Todėl, viena dažniausių klaidų, kurias daro abiturientai apsispręsdami, ką studijuoti – pamiršta atsižvelgti į savo pomėgius ir gebėjimus. Žmonės žiūri, kur daug pinigų ir perspektyvių profesijų. Tačiau dideli šioje srityje dirbančių žmonių atlyginimai nereiškia, kad jaunimas turi reikiamų gabumų ir gebėjimų. Jie gali būti visiškai skirtingi. Renkantis studijas svarbu žinoti ne tik studijų pavadinimą, bet ir mokomųjų dalykų programą. „Kartais per konsultacijas jauni žmonės sako: „Aš pasirinkau ekonomiką.“ Gerai, o ką tu mokysies? Kokie mokomieji dalykai bus kokiame semestre? „Na, turbūt bus ekonomika ir matematika…“ o po to paaiškėja, kad programoje yra aukštoji matematika, o jaunuolis jos tiesiog negali pakęsti – tuomet dėl jo bėdų kaltas lieka universitetas ir „prasta“ studijų programa“. Kodėl jauni žmonės taip dažnai nežino, ko nori? Ar tai socialinių medijų, sėkmės kulto ar nepakankamai gerai veikiančios švietimo sistemos įtaka? Būtent švietimo sistema galėtų pasitempti, padėdama jaunuoliams susivokti – visų pirma aiškiai pasakydama jiems, kad karjeros pasirinkimas yra ilgas procesas, o ne vienkartinis veiksmas.